Tavo mažas pasaulis sutelpa
Ant išmarginto drugio sparno.
Spindulys nubėga lūpomis
Kai seki jo skrydį į dangų.
 
Tavo mintys rūbą siuvasi
Iš šilkinio drugio sparno.
Prisidengusios nuogą liūdesį
Delnų vingiuose laimę randa.
 
Būna, svajos tyliai išskrenda
Ant palaužto drugio sparno.
Bet pamiršus atleidi viską
Ir užslinkti tamsa nebando.
 
Kartais dienos nebyliai verkia
Aksominėm drugio ašarom.
Nupaišai ant stiklo taikiai
Naują viltį – tegul ir mažą.
 
2017 m. spalio 15 d.