kažkuo nežemišku tiki
Eilėraščiai tarsi paveikslai,
Gali paimti popierių ir skaitant juos tapyti.
Tiktai nutapęs visą kūrinį, suprasi, išvysi,
Kas glūdi jo širdy. Čia ošia jūra, saulė skęsta,
Čia medžių šakos tiesia tau rankas,
Čia tėviškės troba takais užžėlusiais
Į vidų kviečia, nors tuščia.
Gyvenimas čia pro akis praslysta,
Tarsi pradingsta valso sūkury,
Senatvė pasislėpusi jaunystės tyko,
Šypsodama ir ji teisi. Gyvenimas čia toks ryškus
Tarsi ant delno, nuo pat pradžios lig pabaigos.
Ir žavesys kūrėjo, išmonės čia tiesia ranką,
Ir lieki tik su nuojauta širdy, ir lieki prie laukimo karuselės,
Kažkuo nežemišku tiki.