Ta spengianti aušros tyla —
Per amžius tokia iškalbinga —
Bus nagrinėjama dienos byla,
Rytas darbuojas — dienai daug ko stinga.
 
Pašlavė kiemą, lapų nerūšiavo,
Sukrito jie kartu — raudoni ir geltoni,
Tik auksas blizga, tarsi nušlifavo,
Girdis silpnutė aimana — kažkas prie šono.
 
Pakėlė rytas drebantį ežiuką —
Paklydo naktį, slėpės po lapu —
Aušra jau dingo, kada gi ji nurūko?
Diena pakvimpa kuom? Meilės kvapu...