Būna –
Išskrenda rudeniais paukščiai.
Ir vėlei sugrįžta...
Būna –
Išskrenda paukštė,  
Kuri jau negrįš niekados.
Josios atvaizdą nešis kadaise tekėjęs vanduo
Raibuliais –
Tavo Angelas upę juk palietė pirštais...
 
Ar ilgiesi?
Tyli...
Tad tegul tai tavy pasilieka,
Kol srovens, kol dar šniokš ir į jūrą tėkmė įsilies...
..........................................................................................
 
O nuo kranto kris žiedlapis mažas baltos obelies...
Nors išties –
Plevens snaigė pirmoji –
Pėda Angelo  paukštę lydėjusio tąsyk į niekur...
 
2017 m. spalio 29 d.