Byra ašaros rudenio šalto,
nuogas medis šoka be palto,
liūdi lieptas įbridęs į brastą,
samanėlės tyliai nuskęsta
į balas… į vakaro tylą,
kur spalvoti sapnai prabyla...
ir sapnuojas pavasaris žalias
toks laimingai pašėlusiai savas
su žiedais
ir nenuorama vėju…
medumi…
TAVIMI apkerėjo…
…………eiiii!………………….
šitas sapnas
.......ne - lapkričio
 …….......- MANO…….