Už mūsų protėvius, už meilės šilumą, 
Už tai, kuo tikima, už tai, kas mylima.

Už šiltą šypseną, apsikabinimą, 
Už juoką, džiaugsmą, rimtį, tylumą.

Už tai, kas amžina, už tai, kas artima
Ir už jaukumą tą, kuris suartina.

Už tai, kad duodama ir kas aukojama, 
Už tai, kas Žemės šios dainoj dainuojama.

Už tikrą ilgesį, už skausmo ašarą, 
Už tai, kad kylame ir meilę nešame.

Už trapų žiedlapį vardu Gyvenimas,
Už būtį amžiną ir jos srovenimą.

/Laima Petronienė/ 2017-11-02