Sušildykim, kurie žemelėj šąla,
Kapų šešėliais naktimis,
Uždegę rankomis šiltom lempelę,
Maldos žodžius ištardami.
 
Lenks žiedų galvas chrizantemos,
Tarsi gedėtų su visais.
Degs žvakės, ašaros geltonos
Riedės išėjusių veidais.
 
Jų paslapties mums neįminti,
Nors skirianti riba trapi.
Jeigu gyvybė neša mirtį,
Gal joj gyvybę vėl randi?
 
Pabūt tyloje, prisiminti
Kartu išvaikščiotus kelius,
Tai ne atverti skausmui širdį,
Bet vilčiai, kad sutiks jie mus.
 
.....................................
Sušildykim, kurie žemelėj šąla,
Kapų šešėliais naktimis,
Uždegę rankomis šiltom lempelę,
Maldos žodžius ištardami.