Sakiau,
Mėnulio pilnatį kabinsiu,
Kad būtų kelyje šviesu,
Sodo vartelių nerakinsiu,
Jeigu pravert norėtum tu.
 
Tik debesys aptemę eina,
Šešėliai driekiasi niūri,
Danguj užgeso visos žvaigždės,
Nakties skara tokia tamsi.
 
Žvelgiu pro langą, viskas veltui,
Takelis tuščias ir tylus.
Šunys, ir tie, būdoj neamsi,
Sapnuoja šuniškus sapnus.
 
Tai aš tik eisiu, eisiu, eisiu
Svajonių nutiestu taku,
Pro mėnesienos retą skraistę
Atnešti tau kelis žodžius.
 
Žinau, atrodys jie beverčiai,
Ką gali tuštuma paguost –
Žadėsi pilnatį ar delčią,
Jos nepakviest pasisvečiuot.