Lyg sutemtų...
Diena nusipynė
Iš lietaus begalinį atodūsį –
Vėlei kryžkelėj rudenių rodosi
Siluetai lėlių skudurinių.
 
Tartum aklos.
Ar rankos uždengia
Jų akis?
Ar blakstienos sulipusios
Nuo vienatvių?
Į sapną sulipusios
Nepaduoda viena kitai rankų.
 
Nors nemiega –
Puikiausiai supratusios,
Kad tik šitaip išliks nuolat orios.
Tačiau spalio pabjurusiam orui
Neatsispiria –
Jo glėbin metasi.
 
Štai todėl tada sutemos tęsiasi
Ir naktis atsiranda beribė...
...........................................................................
 
Praeities kapiušonuose slypi
Palaidi plaukai virtę į kasą...
Na, o siela? Bet kas tai?
Užkasusios
Ją giliai.
Bet vis tiek juk dvilypės...
 
2017 m. spalio 14 d. zz ne