Jau slenkstį mina spalis. Toks pakumpęs...
Ir pats – nebe jaunuolis, tad gal nematai.
Nors ir aunies batus, tačiau ne klumpes,
Kad peržengtum balas...
Bet aš ne apie tai...
 
Veikiau apie lapus. Jų krito šūsnys –
Alyvų, liepų... Su spygliais – tiktai pušis.
Dygi. Taip noris ją velniop išgrūsti...
Bet snigs ar lis...
Ir galvą po šakom kiši.
 
Tik už apykaklės spyglių prikrinta –
Toksai gyvenimas – užmoki su kaupu.
Nors, kita vertus, reik pušinių spintų,
Kėdžių pušinių, šaukštų...
Aš dabar kalbu
 
Labiau abstrakcijomis. Ir be pykčio,
Ir be savigraužos (užmoki su kaupu!).
Tenoriu pasakyt – nepasilikčiau
Aš net prie tujos krūmo –
Pernelyg trapu.
................................................................................
 
Todėl dabar, kai vėlei spalis ruošias
Surinkt, išnešt paskutinius lapus – mąstai,
Jog esi nuogas ąžuolas su tošim
Vietoj storos žievės...
Bet aš ne apie tai...
 
2017 m. spalio 27 d.