Jau nebijau, kad būsiu tau nereikalinga,
Negeidžiama ir nemadinga, ne tokia,
Kokia kadais norėjau būti. Ir man visai neliūdna, kad spalį sninga,
Pirmasis sniegas – tai dar ne žiema...
Raudonas lūpdažis ir aukštakulniai,
Gitaros siluetas – taip, gražu,
Bet mano viduje kažkas kinta,
Viliojimo žaidimą aš keičiu
Rimtu dialogu dviejų rimtų žmonių.
Jau nebijau, kad būsiu ne tokia kaip visos,
Nes niekada tokia ir nebuvau.
Septintas ratas sukasi – toks sugalvotas ciklas,
Gyvenimas įsibėgėja pamažu.