Aš žinau, kad šiandien paskutinis
Žvilgsnis kris po saulėtais beržais.
Jau nutilusias parke sūpynes
Glamonės vėjas pirštais šaltais...
 
Nematysiu, kaip pažadus blaško
Mažais lapais žvarbokas šiaurys.
Sakiniai bus ilgi... Ir be taško...
Klausimai be atsakymų liks...
 
Bet nekaltas juk niekas, kad lyja
Vis tirštėjančiais šalčio lašais.
Jei bus lemta, jie virtę lelijom
Sužibės languos raštais baltais.
 
O aš stingsiu lede tartum uoga
Raudona ir truputį rūgšti.
Ir tik paukščiai regės šitaip – nuogą,
Ir tik tu pabučiuok paryty...

2017 m. spalio 25 d.