Pasilik pievą tą, kur našlaitės,
Kai virš jų dangų raižė kregždė –
Ten nemylinčių Viešpats neleido –
Pasilik. Pasilik ją vis tiek.
 
Pasilik švelniai mėlyną naktį –
Kur žibuoklės – žvaigždžių atšvaitai.
Ten tik mylintys gali patekti.
Pasilik. Pasiliki ir tai.
 
Pasilik šilagėles ant smėlio,
Kuomet pušys nebarstė spyglių,
Kurie taip vėliau badė ir gėlė...
Pasilik puokštę sau šių gėlių.
 
Pasilik baltą debesio pūką,
Vaivos rykštę, balandžio sparnus –
Gal pritrūks. O galbūt tada trūko –
Štai todėl atiduot ketinu.
 
Pasilik, jeigu nori. Jei reikia
Vien pavasarį, kvapą žiedų,
Besišypsantį, bundantį laiką –
Kol esu – dovanot tau žadu.
 
Nesvarbu, kad seniai jau pamiršus,
Kad išėjus svetur – nesvarbu.
................................................................
 
Po žiemos visad sniegas nutirpsta –
Pasilik, bent kas keisis ir bus...
 
2016 m. gruodžio 16 d.