Jei klausysi... Jei būsi gera... 
Pakusnumas genties vyresnybei –
Tešlainiais ir rimbu,
Tešlainiais ir rimbu,
Kol po vieną širdies sutvaskėjimą
Išvaikomos gundančios mintys
Tapti savim.
Kai dar žalią sulanksto, 
Jis spriegia.
Nužerta į šalis vyresniųjų karti patirtis atirūgsta.
Noras būti gera ne retai pavėluotas,
Jis dažnai gausiai atmieštas nuoskaudų ašarom.
Ką bekaltint, 
Kada iškleipti sąnariai?
Jei klausysi... Jei būsi gera... 
Ne, jaunikliams tikrai nemeluosi –
Atiduosi visus tešlainius
Ir sulaužysi rimbą.
Kad suėję tavęs išlydėti,
Jie garsiai nesriūbautų – 
Tyliai pagerbtų.