Spali,                                                                                                                                                                                               
Kiekvieną kartą man atneši gimtadienį,
Kaskart brangesnė ir sunkesnė dovana –
Prie slenksčio ją kaip saulės perlą padedi,
O vėjai džiūgauja, gelsvus lapus geną

Tiesiog į širdį...


                       ***

Už rudenio saulę dėkoju,
Už dilgėlių šilką prie kojų,
Už tavo sidabrišką vėsą.
Mes džiaugsmą dalinamės dviese?

Šerkšnoja lengvai sodo taką –
Klausykis, ką obelys šneka,
Širdie, sutrypta, bet vis kilus...
O debesys tylūs ir gilūs.

Už rudenio saulę dėkoju,
Už  dilgėlių šilką prie kojų...