Saulės perlas
Spali,
Kiekvieną kartą man atneši gimtadienį,
Kaskart brangesnė ir sunkesnė dovana –
Prie slenksčio ją kaip saulės perlą padedi,
O vėjai džiūgauja, gelsvus lapus geną
Tiesiog į širdį...
***
Už rudenio saulę dėkoju,
Už dilgėlių šilką prie kojų,
Už tavo sidabrišką vėsą.
Mes džiaugsmą dalinamės dviese?
Šerkšnoja lengvai sodo taką –
Klausykis, ką obelys šneka,
Širdie, sutrypta, bet vis kilus...
O debesys tylūs ir gilūs.
Už rudenio saulę dėkoju,
Už dilgėlių šilką prie kojų...