Tik trys saujos lietaus ant asfalto ištiško, 
Tarsi žvaigždės dangaus už auksarudžio miško, 
O iš paskos pasklis paskiri debesėliai, 
Vienišystė nakty gilų sapną prikėlė.
Nėrė voras sapnuos besiraizgantį tinklą,
Šilko siūlus blizgius iš svajonių surinko,
Vėl pabudęs ryte į mane pažiūrėjai,
Išsislapstė kampuos nemiegoję nėrėjai.
Ach, svaigus ilgesy, žvakių vaškas ištirpo, 
Laumės rūbą žvaigždžių iš svajonių sukirpo, 
Pasakyk man, brangus, koks likimas mums duotas,
Kai išskrido toli mūsų laikas sparnuotas.