Nepuoškit tako į tenai,
Iš kur negrįžtama.
Laiptelių daug, bet tu žemai,
Tik pripažint nedrįstame.
 
Šiandien nuklojo lapais juos
Klevai, beržai, lazdynas.
Nenori ąžuolas dar atiduot,
Vis saulėje džiovina.
 
Bus Vėlinės, žvakes uždegs,
Lempelės degs per naktį.
Gal mus, gal mirusių vėles
Primins nukritę lapai.
 
Čežės po kojom kaip rauda,
Kaip aidas iš po žemės:
Kodėl aš ten, o tu vis čia,
Užjauski mano dalią!
............................................
O, lapai lapais! Lapai rudeniniai,
Nepuoškit tako medinius laiptus.
Einu per jus ir skauda man krūtinę,
Lyg mindyčiau nukritusius metus.