Pakylėti...

Galėčiau,
Būčiau kitame
Pasaulyje, kur liejasi tik šviesos,
Ir vaikščiočiau aš delnus į tave ištiesęs
Pakviesdamas –
Kartu eime.
 
Galbūt ateitumei.
Galbūt ir ne.
Ne tai svarbu.
Svarbiau yra tikėti,
Kad kartais, lyg nuo Žemės pakylėti,
Mes esame aukščiau negu minia.
 
Juk ji praris visus.
Ir taip jau menką būtį
Pavers gal į truputį,
Gal tik į likutį,
Nes plauksim pasroviui –
Ramia, tačiau ta nuobodžia, be sūkurių tėkme...

             2017 m. spalio 18 d.
kaip lietus