Nebeskubėk
Kur tu skubi, žmogau? Sustok, nebeskubėk,
Kur vėjo sparnas tave neša?
Pasižiūrėk, kaip turškias žvirbliai baloje,
Kaip juodas varnas plunksnas kaso.
Nebeskubėk, žmogau, ten kelio pabaiga,
Ten finišo tiesioji tavęs laukia.
Vėjo sparnai jau nunešė toli tave,
Jau kelio vingiai klostėm susirangė.
Kai paskutinis kelio vingis prasidės,
Tiktai jau neskubėsi, žvalgysies tik atgal,
Matysi, kaip beržai lapus per lapkričius išmėtė
Ir lapkričio dangus nusinešė metus,
Sudėjęs juos į kiaurą rėtį.