Vienas iš mūsų tik klauso.
Į diskusiją jis įsitraukęs,
Bet balsas užkimęs:
Neišleidžia nė garso...

Medžiai ošia, pasveikindami dieną
Rytą jie švenčia, o vakare gieda.

Niekas nė nepastebi,
Jog užkimusi diena.
Ji nekalba – vienas žvilgsnis.
Gana.