sulaikyk savo gilų kvėpavimą
ir paliesk jautriais pirštais paviršių
šiltos odos 
gyvybe pulsuojančios
visa kita pasauly
pamiršęs

tu panirk mintimis 
ten kur gelia
aš pajausiu
tu šalia 
vėju virtęs
įsisuksi į ilgesio plaukus
nuo iliuzijų kvapo apgirtęs

juo užklosi nuo budinčio jausmo
kurs artėjančiu rudeniu virpa
jau nebus 
ko kadaise netekom 
jau nebūsim 
kuo lig šiol nepavirtom

tu pakelki akis
tarp šešėlių
aš atgysiu nuo vienintelio žvilgsnio

nestabdyk praeities
virtus plėnim 
teišnyks
tyloje savo žingsnių