Toli... Per daug toli esu,
Kad apkabinčiau, kad priglusčiau.
Sutviska kartais ant rasų
Daug saulių – daug blizgučių.
 
Kadais vienintelė buvai.
Kadais... Nors nesunku atminti –
Suolelis parke, du klevai,
Dvi pėdos juodžemy įmintos.
 
Viena – giliai. Kita – vos, vos...
Ant pastarosios – lapas kritęs.
Kažkas sėdės, ilgai galvos –
Kodėl nukrito būtent šitaip?
 
O aš žinau. Toli esi.
Tai aš – čia pat. Tas pats – ne kitas.
......................................................................
 
Į gilią pėdą debesy
Nutūps prilytas spalio rytas...
 
2017 m. spalio 7 d.