Leidžias klevo lapas iš aukštai –
Lyg žvaigždė į rudeninę knygą.
Išrišimui ištiesti delnai
Tik širdin kažkas vis gnybia.
 
Tupia saulė kitame krante –
Per plati jai pasidarė upė.
Ir tekmė – tokia begal greita
Daug dangaus savim nuplukdė...
 
Įsibridus vakaran liūdžiu –
Gal pati ir liūdesį sukūriau.
Po geltonai nupieštu medžiu
Tolsta lapas...
Tolsta savo jūron...
 
2017 m. rugsėjo 25 d.