Viskas dingo
Liūdesys užvaldo mano silpną protą
kaip ir kas vakarą kiekvieną rytą
šaltas vanduo tik atvėsina bet nesustingdo
mano raudono kraujo tėkmės neteisingos
tu žinai - aš niekas
vienišas beprasmis žmogus
visai toks kaip ir tu
mes du absurdiškam pasauly kartu
tik skiria mus giliausia praraja
kurios išties nėra
bet vis vien liekam po vieną šioj erdvėje