Kartą po audringos nakties prie uosto vartų
sutikau Kastytį, tuščiai aušinantį burną,
kuris pavogęs gintarines Jūratės kankles,
visą naktį aistringai skambino noktiurną.
 
Jo klausėsi jūreiviai ir pilnas Titanikas mergų,  
kurios graudžiai verkė ir muilo burbulus pūtė.
Ir visa tai yra modernu ir gražu,
nes ašarą šluostėsi ir kunigaikštienė Birutė.