Mane įtraukia
Nepažįstamos bangos
Į savo neramų pasaulį.
Tyliai siūbuoja erdvėje
Be jokios laiko nuovokos.
Blaškosi mano akys
Nespėdamos įsidėmėt
Veidų, staiga pralekiančių
Ir niekados nesugrįžtančių.
Tik sapnuose gebu pabusti,
Atsipeikėti –
Sustoju erdvėje, kur bangos
Mane glosto iš lėto.
Atmerkčiau akis, jei
Galėčiau, bet mano akys
Nemato, mano ausys negirdi,
Uoslė neužuodžia.
Jaučių beribę tuštumą,
Bet viduje saugau šimtmečius
Paslapčių.
Mane įtraukia
Nepažįstamos bangos
Į savo neramų pasaulį.
Tyliai siūbuoja erdvėj
Be jokios laiko nuovokos.
Pasiimčiau ten ir tave,
Kad suprastum, ką reiškia
Matyti pasaulį siela.
Ar esi pasiryžęs apakti?