Paliesk mane
Vėl ruduo. Vėlei darganos spalio. Vėl tuščia.
Vėl pavidalai lapų sunyksta.
Nepakitusį vieną regiu. Taip, tai – tu čia.
Įdėmiau pažiūriu... Ak, pernykštis.
Netiesa? Bet juk grafiniss vaizdas – paliesčiau
Tau gyslelę ant smilkinio. Tvinksi...
Nesvarbu net spalva – svarbiau forma. Ir miestas
Lyg atgyja, lyg keičias, lyg žingsniai
Mina drėgną asfaltą... O eisenos garsą
Aš atskirčiau iš tūkstančio – liko
Ateities šurmuly, į kurį pasinersim
Nevalingai – tarytum nuo tiko.
Taip jau bus. Taip yra, tačiau man to nežinant...
Glostau viziją?
........................................................................................
Ar mane glosto
Likęs lapas iš to baltkamienio beržyno –
Šviesaus laivo betoniniam uoste?
2017 m spalio 5 d.