Lyg dienoraštį atverčiu rytą
ir renkuos, ką jame įrašyti –
tylią nuoskaudą vakar patirtą,
aštrų pyktį nespėtą nuryti? 
Mano rytas lyg puslapis baltas,
pasiruošęs mane išklausyti,
iš tylių frazių jaukiai suvertas,
kaip tik mano pasauliui, mažytis...
Dienos paraštėj džiaugsmą rašysiu,
kad lig vakaro dosniai užtektų,
kad vis skubančio laiko paliestas,
visas grožis būties išsitektų.
Aušros žarai rausvai nusileidus,
prieš akis dienos kelias dar ilgas...
Tik pažvelgus į mylimus veidus,
suprantu – mano rytas... laimingas...