Rašo ir rašo, pila ir pila –
Vienas – kefyrą, kitas – tekilą...
Kažkas nulyja, kažkas pavilgo,
Kažkas nubėga laistyti smilgų.
 
Gerai, kad rašo, duonos neprašo –
Tik verksmo jūros ar juoko lašo.
Kartais berašant netgi nutašo
Iš medžio rąsto – o! – Ermitažą.
 
Bet taip atrodo, tam, kuris rašo,
Tad kasdien bando, nes lyg per maža...
Va, Ermitažas turi daug dažo,
O čia lyg būtų Palangos pliažas –
 
Žmogelių minios ir trūksta oro,
O jei konkursas dar koks per storas...
......................................................................
 
Rašo ir rašo, pila ir pila –
Kas rūgštų vyną, kas šviežia girą.
Nors iš tiesų, kartais ima parašo
Tai, ką priderina prie unitazo.
 
Štai, kodėl būna rašant per maža.
 
2017 m. spalio 4 d.