Jūs toli?
Neprišaukt, nepasiekti?
Alkani,
gal bedaliai,
basi?
Na tai kas, kad tėvynėje lietūs,
ar jiems pažadus, žeme, tesi?
Tegu sėja
kiekvienas
po grūdą
ateities, spindulių ir vilties,
tegu kasa kas geležį, rūdą –
kas po saują darbštumo įdės.
Tiktai rankom,
tik prakaitu šaukti
gentis protėvių,
ainių kartas,
lyra čia, o ten – arklas, ten – laukas –
lieja ašaras tyliai karčias.
Motinėle,
tėveli,
sūneliai, pakilkite vėlei –
te ši žemė vaisinga mums bus,
pakelių čia kryželiai, čia rūpintojėliai,
duonos žemėj te niekam netrūks!