Tą rudenio vakarą
vėl įsimylėjau fėją
ir tol medyje švilpavau,
kol pavirtau į vėją.
 
Tuomet ji pakuždėjo
man tyliai į ausį
ir į Lietuvą nuskriejo
murmėdama: nieko negausi.
 
Todėl man liko prie kelio
tik medis nudžiūvęs
ir senos kelios
piktos lietuvės.