rudens naktis su manim
nesumerkia akių
o į atmintį sminga peilis…
pametusi  didelį kiekį
suskaičiuotų avių
glostau prigludusią
švelniakailę
lopšinės murkimas  vis  sako
miegok  
tu miegok  pagaliau
rytas daug protingesnis už vakarą
ir palaižiusi  šiurkščiu liežuviu
švelniakailė 
stabdo nemigos pragarą
šiaurinė žvaigždė šiąnakt ryškiai sužibo
o gatvės žibintai nori ją  atkartoti
kiekvienam  duotas laikas nėra beribis
jis sustos –
laikrodžiams irgi  lemta  sustoti…