Jau nugelsvino lapais rugsėjis
ir žilvičių plaukai gelsta sruogom lėtai,
Vėjas debesis stumdo, velėja,
Lapų skiautės vis gula ant tako
Lyg spalvoti rugsėjo laiškai.
Ir voratinkliai draikos pavėjui,
Bobų vasara, – kas per niekai!
Negi moterys bobom pavirsta?
Jos spalvoti rugsėjo žiedai.
Jos lyg krištolas rudenio rytą,
Suspindėjęs lašely rasos.
Bobos, – ne, tai ne taip čia kažkas pasakyta.
Aš ne boba ir tu, tikiuos, ne.
Saulė spinduliu švelniai paglosto,
Argi boba būt moka švelni?.
Netiesa, čia kažkas stipriai klysta,
Bobų nėra!