Padūmavusios užmiesčio pievos
greitai sugeria garvežio dundesį
ir tik smilgomis virpantis vėjas
mena ilgesio bėgantį gundesį...
Ech... kiek buvo...
ir visko kiek bus dar
čia – prie miesto,
toje tyloje...
bučinių ir žiedų
net ir šunvyšnių...
laikas tirpsta nakties tamsoje.