jei gali
priglauski mano galvą
būsime abu vienos spalvos – geltoni
dar norėčiau vaikščioti po kalvas
nes į kalnus kopti – prarasta svajonė
jei gali
tai būk mano namais
visąlaik žinojau – esu vaikas rudeninis
o dabar kai tų dienų tik trupiniai
patapai tu toks brangus – auksinis...
jei gali
priglauski mano širdį
kol nenukritau lapu šalnos pakąstu
nesvarbu kad lietūs girdys
aš ištikima visiems tavo kontrastams
jei žinai
kaip tave myliu meile rudenine
kaip žaviuosi spalvomis ar švininiu dangum
kaip svaigina tavo kvapas obuolinis
neskubėk išeiti – noriu kuo ilgiau pabūti su tavim