raudonumai

nubanguoja kaip gėlės
nusidriekia paklodė
vienadienių troškimų

paribiuos mirguliuoja
ugniažiedės aguonos
_ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _ _

pernai buvo daugiau
šiemet alkanas vėjas
jas nusinešė ten

kur diena pasibaigia
kur dangus nusišypso
ir tyliai atleidžia - - -
Ramunė Vakarė