tu netikėk sapnais į vienišystę linkęs
bet toks savotiškai laimingas atkaklus
lyg slaptas bučinys alkūnės linky
lyg palaipsniui užtemstantis dangus
vėlyvas vyšnių skonis ir dejonės
geismų aistros ir meilės troškulys
deruosi nors ir drasko abejonės
žinodama —negrįšiu atgalios
į tavo metų dieną paskutinę
į traukinių žymėjimo stotis
už upės vingio pasiliks gimtinė
ir paslaptinga lyg žvaigždė viltis