Leisk tiesiog man žuvėdra pabūti,
Prie patvinusios nerimu jūros,
Padreifuoti prieš audrą truputį,
Kad suvokčiau Tavęs nesukūrus.
Leisk tiesiog neplanuotai atslūgti,
Vakarams be sujaudintų gūsių,
Pristabdyti ką mudu turėjom
Ir kad viskas išliktų tarp mūsų. 
Leisk paglostyti laimės idėjas,
Jau nurimusia savoką BŪSIU.
Padreifuosiu dar keletui vėjų
Ir kartu su Tavim atsibusiu.