Lotoso žiedas,
drugelių plazdėjimas,
kaip ir
uždelstas mano moteriškumas,
išsiveržęs skaudžiais kauburėliais,
įaudrintas dilgsinčių virpuliukų,
prabils apie privilegiją…
privilegiją…
aistrą pažinus,
Tave per save įsileisti.
... ir...
nuvinguriavus
palaimos šiurpukams
nuo smilkinių,
ten, kur pėdos pirštukai,
prabus atodūsių laikas,
pasimes nuovokos saikas,
o įkaitintų kūnų aistra
prabils tylia aimana...
.......................................
man taip gera girdėt
Tavo balsą...