Geros eilės dažniausiai – ekspromtas.
Dar nenoriu rašyt apie rudenį.
Ne nuo gėdos nurausta kurortai,
Ne romanai jausmus apibūdina.
 
Kas nerašo, tasai ir neklysta,
Tas atgal... O aš noriu prieš vėją...
Kai sulaužau ne vieną taisyklę,
Suprantu – būtent to ir reikėjo.
 
Sodrios eilės... Na, kartais ir vynas,
Man patinka ruduo ir romanai.
Nusibodęs tas myli – nemyli,
Kai jau šitiek kartu išgyvenom.
 
Kiek dėl mūsų varvėjo ir klykė,
Kiek žydėjo, alsavo ir raudo?..
Mes tie patys kitokiais palikę,
Žinom tiesą, kuri kartais skauda.