Aš niekados
Jau nepamiršiu šito žvilgsnio,
Jis nurengė mane nuogai.
Stovėjau išrengta
Tarsi vitrinoj manekenas,
Nors siautėjo lauke speigai.
 
Tas žvilgsnis
Karšta pragaro ugnim alsavo,
Jame ruseno meilė ir aistra,
Kuri, lyg saulės spindulys,
Įkūrė mano laužą
Ir aš pati tapau liepsna