* * *
Išbarstyti debesėliai
plaukia pilku dangumi...
Užglaudei mane nuo vėjo,
iš giliai žodžius semi...
Ne visus primint reikėjo –
svarbūs tik tie keturi.
Neužmaršios mūsų akys,
randam žodžių pamirštų...
Kartais noris grįžt į vakar –
net jei buvo ir šalnų...
------------------------------------
Būčiau juk ir aš pasakius:
... niekad, kas buvai man tu.