Vakaras prie kojų rangos
Tarsi mylintis šuva.
Tu žvelgi į pilką dangų.
Žvakė dega. Sutema.
 
Įsipilk vienatvės vyno
Jis – kaip ašara aitrus.
Šaltas slenkstis padalino
Tau gyvenimą perpus.
 
Negailėk, kas atiduota
Ko nebuvo gal išvis,
Kas išverkta, kas parduota
Ir ką slepia praeitis.
 
Lapai šmėsčioja už lango.
Jų – lėta, graži baigtis.
Susiimk save už rankų,
Nes nieks kits nepalaikys.
 
Žvakė tykiai baigia degti.
Gatvė – plakama liūties.
Kaip sunku tau nebekeikti
Savo vienišos būties...