Palikim...

Iš mirusių sugrįžti neįmanoma.
Bet mirusiuosius galima prikelti.
Ir aš grįžau palikęs žemėj nerimą –
Galbūt kitoks.
Bet vėl įlipęs valtin.
 
Iriuos be burių, kartais –
Paskubėdamas,
Nors kartais lyg kadaise –
Ak, lai neša...
Tik vėjo nebėra, kuris žadėtų man
Parodyt krantą tolimą –
Miražą...
 
Nebetikiu jau burtais.
Metų pasagos
Nudilusios –
Tik svarmenys ant kojų.
Todėl aš – valty.
Ją kur noriu pasuku.
O jeigu noriu –
Net pasiaukoju
 
Priimdamas keleivį.
Gal iš mirusių.
Gal jis dabar – tik šią minutę bunda
Ir mintys, žodžiai, gestai –
Viskas – pinasi,
Nes liko nepalaidotos pagundos.
 
Kiti net prisikėlę vis dar tikisi
Anapus slenksčio vėl save surasti.
.......................................................................
 
Palikim liekančius, palikim likusius,
Ir netikrus tikėjimus –
Banalią laiko klastą...
 
2017 m rugsėjo 15 d.
 
kaip lietus