Rudens šokis

Gelsvi lapai rugsėjo
Tyliai kužda ant tako,
Tarsi pasaką seka,
Kiekvienam atskirai.
Ir dangus papilkėjęs
Tarsi lyti norėjęs.
Ir padūkėlis vėjas
Švelniai plaukus šukuoja,
Išbučiuoja akis.
Ir priglunda prie skruosto,
Lyg būt meilė atėjus
Ir šnabždėjus į ausį
Stebuklingus žodžius.
Lapai šėlo su vėju,
Valso sūkuriu sukos
Ir paėmę už rankos
Rodos kvietė mane,
Rudens valsą sušokti
Su išmargintais lapais,
Leistis vėjo glamonėms
Ir švelniems bučiniams
Ir pajusti kaip gera,
Gaut nors mažą laiškutį
Iš spalvoto rudens.
Audronaša