Tu atėjai – danguje debesys pradingo,
Šypsojos saulė savo šypsena plačia,
O sielos gausmas – naujai aidu suskambėjo,
Sapnais pavirtę dienos ėmė bėgt risčia.
 
Aš nuskridau tolyn, tarsi margas drugelis,
Skridau tenai, kur nešė vėjo sūkurys,
Kol nusileidau prie tavos širdies kampelio,
Širdies, kur šviesą skleidė meilės žiburys.
 
Tas žiburys viltim užpildė mano sielą,
Ne tiktai akino – jis degino kartu.
Man buvo nesvarbu, kas šioje žemėj vyksta,
Pasaulyje palikome tik aš ir tu.
 
Ryte – ant žemės mėtės išdraikýtos gėlės,
Užgesęs žiburys... Svajonių pabaiga...
Ką padarysi, kartais meilė pasiklysta:
Jausmų miškai – ne kelios pušys, o taigá.