Pavėluotas moliūgo žydėjimas,
Toks užilgintas dygt nenorėjimas,
Toks auksinis jo žiedo švytėjimas,
tarsi saulė rugpjūčio delnuos.
Ar sukrausi man vaisių, moliūge?
Tris kartus aš juk sėjau tave,
Bet tu poniškas, dygt nenorėjai.
Dar viliuos, nors ruduo jau šalia.
Tavo žiedu auksiniu grožėsiuos,
Tavo rankom, vis tiesiančiom ūglį pirmyn,
Ir stiprybe tavąja tikėsiu, nors darže
jau ruduo, savo ranką ištiesęs,
Vis eina pirmyn.