-----
Na o kas gi mane? O mane tiktai Dievas paprotina.
Paširdžiuos kartais ima, taip ima ir stipriai sudilgsi.
Kas gi būtų, jei priešais sėdėtų dabar tėvas, motina...
Kaip tada, jiems išeinant, netarčiau trumpai – pasiilgsiu...
Šitoks keistas gyvenimas, keistas, kai papučia vėjas –
Ima mausti per riešą, jaučiu, kaip prasikala vinys...
Ir įauga į žemę šaknim – nesimelsiu išėjusiems –
Tiktai kartais sudilgsi giliai...
------------------------------------------------------------------------
Dievo kojos ledinės...