Kelionė
Atrodo, netikim, kad žemė apvali.
Sėslumas baigėsi. Ji – lagamino formos?
Žmogus kaip sraigė nuolatos kely.
Net gentys kraustosi – nei tai mada, nei sportas.
Skėriai skraiduoliai, kas jus pamaitins,
Kai ne arimas – plentu tapęs laukas?
Gerovės flagmanai nuo svorio ėmė grimzt –
Problemų šimtas supasi ant plauko.
O baimė čaižo, lieja botagu,
Bet kur bepulsi, kūdroje – ne barščiai.
Kur ta kertė, kurioj tūnot saugu?
Kelionė baigiasi – to pačio kiemo varčios.
Ilgai rinkai vertingas lauktuves –
Kai kas užsnūdo laukdamas po kryžium.
Savęs ieškojimas neturi užsitęst.
Gal kas pradžiugęs tarstelės Sugrįžo!