juodoms sutemoms glostant veidą
akys ieško kur namų žiburys
pralinksmėjusi siela atliepia aidu
tai pamačius džiaugsmingai stuksi širdis
ir laivai tarsi žmonės – iš uostų išeina
ir pareina į juos – kelią visad parodys švyturys
bangos galingos per bortus ir denius praeina
druskos skoniu puošdamas lūpas ir netgi akis
o svyruojanti eisena – ne priežastis karčiamos
toks gyvenimo būdas – kai jūra yra namai
svetimo uosto molas toks pažįstamai savas 
o žuvėdra ant rėjos lyg žinutė 
kad viskas gerai
akys skaičiuoja baltom keterom puoštas
savo artimas drauges bangas
o pasąmonėj blyksteli klausimų pluoštas
vakarėja... ruduo... kuris uostas dar laukia?
ar bangos žinos kur nunešt?